x
siuvinė|ti, siuvinėja, siuvinėjo
1. džn. mžb. siūti
1.
2. papuošalus, pagražinimus siūti audiniuose: Ji moka megzti ir siuvinėti
3. prk. bėginėti šen ir ten: Ko čia siuvinėji po kambarius? prk.: Mintys lyg bitės siuvinėjo po
galvą. siuvinėjimas siuvinėtojas, siuvinėtoja dkt. Žiūrėk: [siūti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.