x
skambė|ti, skamba (skamba), skambėjo
1. išduoti tam tikrą darnų garsą: Varpai skamba. Skamba kanklės. Muzika skambėjo salėje. Gal tau ausyse skamba?! Lietuvių kalba ilgai čia skambės. prk.: Vieversys skamba
kiaurą dieną. Jo balse skambėjo pašaipa.
2. aidėti: Dainuoja, kad net laukai skamba. Kaimas skamba juokais. Miškai skambėjo nuo paukščių balsų.
3. prk. išreikšti kokį turinį: Įstatymas skamba taip. skambėjimas:
Balso, varpų, taurių skambėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.