x
skubin|ti, skubina, skubino
1. raginti greitai ką daryti: Jis kitus tik skubina. skubinamas nekepa, užmirštas sudega (folkloras).
2. skubėti: skubino baigti darbą. sngr. prk.: Žiema nesiskubino. skubinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.