sliauk|ti, sliaukia, sliaukė
1. ryt. žeme slinkti, šliaužti: Žaltys sliaukia žeme.
2. ryt. pamažu tekėti: sliaukė sliaukė dumblas ir užsliaukė griovį. sliaukimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.