smegen|ys, smegenų m. dgs.
1. anat. nervų sistemos centrinė dalis (cerebrum): Galvos smegenys Stuburo smegenys smegenų uždegimas, sukrėtimas.
2. prk. protas, išmanymas: smegenų ir jam netrūksta. Dantų smegenys
(dantenos). Kaulų smegenys (čiulpai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.