smeig|ti, smeigia, smeigė
1. durti, besti ką nors smailų, aštrų: Smeigti adatą į kamuolį. sngr.: Smeikitės dešros ir valgykite.
2. prk. kreipti, besti (akis, žvilgsnį): Akys kiaurai smeigė jį. Žiūri smeigiamu žvilgsniu.
smeigimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.