x
snuk|is
1. gyvulio galvos priekinė dalis: Kiaulės, šuns snukis snukio ir nagų liga. Lapės ilgas snukutis.
2. ertmė joje tarp lūpų ir gerklės: Ä–da pilnu snukiu.
3. menkinamai burna, veidas: Gavo per (į) snukį. snukių
duoti (mušti). snukių gauti (būti primuštam). snukį suardyti (sumušti). snukį užimti (užkimšti, užkišti) (nutildyti). Valdyk snukį (nutilk, nekalbėk, ko nereikia)!.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.