x
spring|ti, springsta, springo
1. negalėti nuryti, užsiryti: Vaikas nekramto, springsta. Jeigu springti, tai pirmu kąsniu (folkloras). prk.: Juokais springti (labai juoktis). Ašaromis springti (labai verkti).
2. prk. strigti, užsikimšti,
užsikirsti: Kąsnis springsta gale gerklės, negaliu nuryti. Šlapi javai, mašina springsta (kuliant). Variklis springo.
3. menkinamai godžiai valgyti, ryti: Vienas springsta obuolius, kitiems neduoda. springimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.