x
stenė|ti, stena, stenėjo
1. neaiškiai, nežymiai dejuoti, vaitoti: Jis stena, vaitoja. Neša maišą stenėdamas.
2. šnek. sunkiai tarti žodį, neaiškiai sakyti: Stena stena - nepasako kaip žmogus. stenėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.