stovėtis

stovė|tis, stovisi, stovėjosi
1. būti reikiamą laiką, kol pasiekiama tam tikra kokybė - klojėtis, džiūti, bręsti, nokti: Linai lauke dar stovisi. Šienas daržinėje stovisi. Obuoliai, sūriai stovisi.
2.
skirtis nuosėdoms, riebalams, stotis: Alus dar stovisi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stovetis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	stovė\|tis, stovisi, stovėjosi 1. būti reikiamą laiką, kol pasiekiama tam tikra kokybė - klojėtis, džiūti, bręsti, nokti: Linai lauke dar stovisi. Šienas daržinėje stovisi. Obuoliai, sūriai stovisi. 2. skirtis nuosėdoms, riebalams, stotis: Alus dar stovisi.

stovėtis

#