x
styr|oti, styro, styrojo
1. būti atsikišusiam: Visus obuolius nukrėtė, tuščios šakos styro.
2. be reikalo stovėti, būti kur varganai: Šalta lauke styroti styrojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.