sukalbėti

sukalbė|ti, sukalba, sukalbėjo
1. trumpai kalbėti, prakalbti: Priemenėje kažkas sukalbėjo. Vokiškai sukalbėjo.
2. sutarti, suderėti: sukalbėti pinigai. Atvyko sukalbėtu laiku. sukalbėti žodeliai, sumainyti žiedeliai (d.). sngr.:
Užmokėjo, kiek sukikalbėjo. Susikalbėjo anksti keltis.
3. atmintinai pasakyti: Sukalbėti maldą, poterius. sukalbėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sukalbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	sukalbė\|ti, sukalba, sukalbėjo 1. trumpai kalbėti, prakalbti: Priemenėje kažkas sukalbėjo. Vokiškai sukalbėjo. 2. sutarti, suderėti: sukalbėti pinigai. Atvyko sukalbėtu laiku. sukalbėti žodeliai, sumainyti žiedeliai (d.). sngr.: Užmokėjo, kiek sukikalbėjo. Susikalbėjo anksti keltis. 3. atmintinai pasakyti: Sukalbėti maldą, poterius. sukalbėjimas.