x
sulaiky|ti, sulaiko, sulaikė
1. suturėti, neleisti patekti: Vartininkas sulaikė sviedinį.
2. neleisti eiti, išeiti; sustabdyti: sulaikykite juos, tegu dar neina. Sulaikyti traukinį. Upės tvora nesulaikysi (folkloras)
.
3. sutrukdyti kokį vyksmą: Tinimą sulaiko šaltas vanduo. Sekė, sulaikiusi kvapą. Sunkumai mūsų nesulaikys. sngr.: Vos susilaikiau nepargriuvęs. Lašeliai nesusilaiko ore ir krinta žemyn lietumi.
4.
neatiduoti: Už skolą sulaikė pusę algos.
5. suimti, areštuoti: Jį policija sulaikė. sulaikymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.