x
suturė|ti, suturi, suturėjo
1. sulaikyti: Suturėti arklius. sngr.: Bėgau į pakalnę, negalėdamas susiturėti.
2. sustabdyti vyksmą, sulaikyti: Negalėjau suturėti ąšarų. sngr.: Nuo gėrimo susiturėsiu. suturėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.