x
sumauro|ti, sumauroja, sumaurojo
1. trumpai mauroti, subaubti: Jautis piktai sumaurojo.
2. šnek. storu ar piktu balsu sukalbėti, surėkti.
3. šnek. sueiti kur mindžiojant: Karvės sumaurojo į avižas. sumaurojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.