x
suplak|ti, suplaka, suplakė
1. supliekti, sukirsti: Suplak arklius, tegu bėga.
2. padaryti kietą, priploti: Lietus žemę suplakė.
3. plakant sunaikinti, sugadinti: Ledai suplakė derlių.
4.
suplasnoti: Gaidys suplakė sparnais.
5. imti plakti, tuksėti: Man smarkiau suplakė širdis.
6. sumaišyti, suteliūskuoti: Suplakti vaistus. Suplakti baltymus į putas. sngr.
7. suburti: Avis suplakė į būrį. sngr.
8.
prk. nejusti skirtumo, susieti, sujungti: Suplakti skirtingas sąvokas. suplakimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.