x
sup|ti, supa, supo
1. vynioti: Vaiką supti skara (į skarą). sngr.: Ji suposi kailiais.
2. stoti iš visų pusių, spisti: Priešas ėmė supti miestą.
3. būti apstotam iš visų pusių: Kaimą supo tankus miškas. Žmogų
supanti gamta.
4. judinti aukštyn ir žemyn ar į šonus, liūliuoti: Vaiką supti lopšyje. Vežimas nekratė, tik supo. supamoji kėdė. sngr.: Vaikai sūpynėse supasi. Ant bangų suposi valtis. supimas supimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.