x
surem|ti, suremia, surėmė
1. paspirti ramsčiais: suremk tvorą, kad negriūtų.
2. įremti: Vyrai surėmė pečiais ir išstūmė vežimą.
3. sustatyti, atšliejant vieną į kitą: Suremti kelias gubas.
4. šiaip taip
pastatyti (trobesį), suręsti: Surėmė jam trobelę. sngr.: Susirėmė šiokį tokį namą.
5. prk. suspausti, apnikti: Jį visokios bėdos surėmė. Mane surėmė skausmas, diegliai.
6. prk. išbarti, paimti į nagą:
Ten jį gerai surėmė.
7. prk. pagelbėti, sušelpti: Surėmė mane kaimynai. surėmimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.