sustabarė|ti, sustabarėja, sustabarėjo
1. pavirsti stabaru, sukietėti: Žolė jau sustabarėjusi. Jo pirštai sustabarėjo.
2. prk. prarasti kaitumą, sustingti: sustabarėjusios žodžių formos (lingv.).
3. prk. prarasti mąstymo, veiksmų
lankstumą, vengti naujovių. sustabarėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.