x
veng|ti, vengia, vengė
1. stengtis išsisukti, išsisukinėti: Vengti tiesioginio atsakymo į klausimą. Vengti smūgio. vengia susitikti
2. bijoti, nedrįsti: Jis manęs vengia. Vengti žmonių. vengimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.