sutraškė|ti, sutraška, sutraškėjo
1. imti traškėti; trumpai traškėti: sutraškėjo lūžtanti šaka.
2. spragant įsidegti: Paežerėje sutraškėjo laužas. sutraškėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.