x
svaičio|ti, svaičioja, svaičiojo
1. kliedėti.
2. nesąmones, niekus kalbėti: Ką čia niekus svaičioji. svaičiojimas: Tai tik tušti svaičiojimai. svaičiotojas, svaičiotoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.