x
šnabždė|ti, šnabžda, šnabždėjo
1. kuždomis kalbėti, šnibždėti: Šnabžda tyliai jai į ausį. sngr.: Vaikai kampe šnabždasi.
2. šnarėti, šlamėti: Šiauduose pelės tik šnabžda. Šilkai šnabždėjo. šnabždėjimas šnabždėjimasis
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.