šokinėti

šokinė|ti, šokinėja, šokinėjo
1. džn. mžb. šokti 1: Ožiukai šokinėja, laksto po kiemą. Šokinėti per virvutę. šokinėja kaip ant spyruoklių. Laužas degė, liepsnos šokinėjo. Širdis šokinėja (daužosi) iš baimės.
2. šokuoti: šokinėja varlės po
pievą.
3. prk. kaitalioti vietą: Skausmas po kūną šokinėja. Žodžio kirtis šokinėja iš galūnės į šaknį.
4. kerti, lupinėtis: Lentos šokinėja nuo sienos.
5. šnek. stengtis įtikti, tūpčioti: Nesulauks, kad aš apie jį
šokinėčiau!
6. šnek. puldinėti priešais, prieštarauti: Ko gi tau reikia, kad šokinėji? šokinėjimas šokinėtojas, šokinėtoja dkt. Žiūrėk: [šokti].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sokineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	šokinė\|ti, šokinėja, šokinėjo 1. džn. mžb. šokti 1: Ožiukai šokinėja, laksto po kiemą. Šokinėti per virvutę. šokinėja kaip ant spyruoklių. Laužas degė, liepsnos šokinėjo. Širdis šokinėja (daužosi) iš baimės. 2. šokuoti: šokinėja varlės po pievą. 3. prk. kaitalioti vietą: Skausmas po kūną šokinėja. Žodžio kirtis šokinėja iš galūnės į šaknį. 4. kerti, lupinėtis: Lentos šokinėja nuo sienos. 5. šnek. stengtis įtikti, tūpčioti: Nesulauks, kad aš apie jį šokinėčiau! 6. šnek. puldinėti priešais, prieštarauti: Ko gi tau reikia, kad šokinėji? šokinėjimas šokinėtojas, šokinėtoja dkt. Žiūrėk: [šokti].