šok|ti, šoka, šoko
1. daryti šuolį: Šokti į tolį, į aukštį. Šokti į vandenį, iš traukinio, per tvorą, ant arklio. Arklys piestu šoka. Aukštai šoko, žemai tūpė (folkloras).
2. šokuoti: Varlė šoka per kiemą.
3. prk.
pataikauti, tupinėti, šokinėti: Šokti apie ligonį.
4. prk. daug dirbti, lakstyti: šoku šoku visą dieną - darbų galo nematyti.
5. staiga atsirasti, kilti: Vėjas šoko. Kraujas šoko į veidą. Jam šoko plaučių
uždegimas.
6. mestis, pulti: Jis šoko bėgti. Visi šoko į darbą. Vaikas šoka iš miego.
7. ritmingai judėti (ppr. muzikos taktu): Jie suktinį šoka. Šokti visą naktį. Gražiai šokti Kaip moku, taip šoku (folkloras). Piestu šokti
(prieštarauti, priešintis). šokėjas, šokėja dkt. šokikas, šokikė dkt. šokimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.