šuo, šuns v.
1. gyvulys, laikomas namams saugoti, medžioklei ir kt.: Medžioklinis š. Š. sargas. Šunų ruja. Kambarinis šuniukas, šunelis, šunytis. Š. loja, amsi, kaukia, urzgia. Sutinka kaip š.
su kate (ironiškai nesutinka). Tiko kaip šuniui botagas (penkta koja) (ironiškai visai netiko). Ar ilgam šuniui dešra po kaklu (folkloras).
2. zool. žvėris, artimas vilkui ir lapei (Canis): Usūrinis š. (Nyctereutes
procyonoides).
3. b. prk. niek. piktas, nedoras žmogus: Eik tu šunie! Šuniui šuniškas galas.
4. prietaisas staklių velenui prilaikyti, kad nesisuktų. Jūros š. (ruonis). Į šuns dienas išdėti (iškeikti,
suniekinti). Šuns akis turi (begėdiškas, drąsus). Šuniui ant uodegos (niekais). Šuns dainos (žiovulys). Šuns dienos (prastas gyvenimas). Šunis karstyti (kaltę suversti). Šunis karti (barti, peikti,
niekinti). Šunis lodyti (bastytis be vietos, elgetauti). Šunys nematę (tiek to, tesižino). Šuniui neparodė kelio (nieko nedirbo, tinginiavo). Šuo nunešė ant uodegos (dingo, žuvo, nepavyko). Šunims šėko pjauti
nuėjo (niekais virto). Šuns uodega (pataikūnas). Šunims uodegų mazgioti išėjo (apie vėjavaikį). Šuns vietoje laikyti (niekinti). Šunys žino (nežinia)!.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.