uodeg|a
1. atsikišusi stuburo dalis; užpakalinė bet kurio gyvūno dalis: Vilko, katės, arklio uodega Uodegą užriesti, vizginti. Mosuoti uodega. Pempės, gaidžio uodega Ir sekioja kaip uodega
2. prk. kieno
nors galas, atsikišusi dalis: Tinklo uodega Adatos uodega (įveriamasis galas). Kometos uodega Raidės uodegėlė (nosinė). Jam penkiasdešimt metų su uodega (šnek. su viršum). Ant savo uodegos atsisėsti (pradėti savarankiškai
gyventi). Į uodegą įkirpti (prilupti). Uodegą įkišti (įmerkti) (įkliūti). Uodegą kelti (rengtis išvykti). Uodegą kraipyti (mėtyti, sukti, sukinti) (stengtis išsisukti iš keblios padėties). Uodegą
prikirpti (nubausti). Vilktis uodegoje (knyg. būti atsilikusiam).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.