x
švaist|yti, švaisto, švaistė
1. mėtyti, blaškyti: Vėjas švaisto smėlį. Švaisto pagalius į šalį.
2. eikvoti, kleisti: Pinigus švaisto niekams. Turtą švaistyti sngr.: Rudenį švaistosi, pavasarį graibstosi
(folkloras). prk.: švaistytis žodžiais. Jis švaistosi pažadais.
3. mosuoti: Su kardužiu švaistysiu (d.). sngr.: Švaistytis su botagu. švaistymasis švaistytojas, švaistytoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.