tarška b. žr. tarškalius tarškė|ti, tarška, jo
1. išduoti virpamą duslų garsą, barškėti: Ratai tarška važiuojant. Lėkštės tarška. Tarškynė tarška.
2. šnek. niekus arba daug kalbėti, pasakoti.
jimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.