tiesė

tiesė
1. mat. tiesioji linija.
2. tarm. žr. dešinė 2 ties|ti, tiesia, tiesė
1. daryti tiesų, tiesinti: Tiesė sulenktą geležį.
2. tempti, ilginti: Tiesė kaklą. Vaikas tiesia rankas į motiną.
3. daryti ką ilgą,
vesti: Tiesė kelią, vamzdžius.
4. kloti, dengti: Tiesė paklodę. Tiesė ant grindų patiesalą. Tiesė stalą, lovą.
5. šnek. greitai eiti, bėgti: Kad tiesia, kad tiesia, niekaip nepaveju. tiesėjas, tiesėja dkt. : Plento tiesėjas.
tiesimas Žiūrėk: [dešinė].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tiese' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	tiesė 1. mat. tiesioji linija. 2. tarm. žr. dešinė 2 ties\|ti, tiesia, tiesė 1. daryti tiesų, tiesinti: Tiesė sulenktą geležį. 2. tempti, ilginti: Tiesė kaklą. Vaikas tiesia rankas į motiną. 3. daryti ką ilgą, vesti: Tiesė kelią, vamzdžius. 4. kloti, dengti: Tiesė paklodę. Tiesė ant grindų patiesalą. Tiesė stalą, lovą. 5. šnek. greitai eiti, bėgti: Kad tiesia, kad tiesia, niekaip nepaveju. tiesėjas, tiesėja dkt. Plento tiesėjas. tiesimas Žiūrėk: [dešinė].

tiesė

#