x
traišk|yti, traiško, traiškė
1. džn. trėkšti 1: Uogas traiškyti sngr.
2. melžti, mažai gaunant pieno: Karvė trūksta, bet dar traiškau. traiškymas Žiūrėk: [trėkšti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.