x
trak|ai dgs. istor. indoeuropiečių gentys, gyvenusios Balkanų šiaurryčiuose ir Mažosios Azijos šiaurvakaruose. trakas, trakė dkt. tų genčių žmogus 1 trak|as (2, 4)
1. pakilesnė miško pieva,
aikštė: Bėkit, žirgeliai, šilais, trakais (d.).
2. iškirsta ar išdegusi miško vieta.
3. po medžių vainikais augantys medeliai, krūmai.
4. pakilesnės vietos (ne pelkių) šienas 2 trakas žem. trakimas,
šėla 3 trak|as, traka žem. patrakęs, pašėlęs: Juo plikas, juo trakai (folkloras).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.