x
trank|yti, tranko, trankė
1. belsti, daužyti: Grindiniu važiuojant, ratai labai tranko. Daiktus trankyti sngr.: trankosi perkūnas. Jis užpyko, ėmė trankytis.
2. prk. vežioti per akmenis, nelygia vieta: Jis mane
visur vežiojo, visur trankė. trankymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.