trynė
1. pritrinta pūslė, nuospauda.
2. žr. kinivarpa 2 tryn|ys, trynė dkt. kas gimęs kartu su kitais dviem: trynius (trynukus) auginti trin|ti, tryna, trynė
1. braukyti paviršiumi spaudžiant: Trynė
skepetaite akis. Lentą skuduru trynė (valyti). Trynė delnus iš džiaugsmo. sngr.: tryntis ausis (sušalusias). Kiaulė trynėsi į tvorą (kasėsi).
2. maigant smulkinti, grūsti: Trynė saujoje tabaką. Menturiu košę tryna.
3.
braukant tepti: Veidą trynė tepalu. sngr.: Odą tryntis vaistais.
4. dildyti parašytą tekstą, nubrėžtą liniją: Brėžia ir tryna, brėžia ir tryna. sngr.: Tušas visai nesitrina.
5. daryti trynes, nuospaudas: Batas
koją tryna.
6. glamžyti, raukšlėti, dildyti dėvint: Gerus drabužius trynė prie darbo. sngr.: Tokia suknelė labai greit trynasi.
7. prk. skalbti: Rytoj žlugtą trynsime.
8. vynioti siūlus (į šeivas): Šeivas trynė
9.
dėti uždarą, užkulą: Netrinta bulvienė.
10. šnek. be naudos ką daryti, gadinti: Tik mokyklos suolą tryna (lanko mokyklą, bet prastai mokosi). Pievą tryna (gano). trynimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.