tupėti

tupė|ti, tupi, tupėjo
1. būti ant sulenktų visų (apie paukščius, vabzdžius) ar užpakalinių kojų: Višta tupi ant karties. Čia kiškio tupėta.
2. laikytis ant visai sulenktų kojų (apie žmones): Privargo
kojos betupint.
3. šnek. būti suimtam, uždarytam: Kalėjime tupėti
4. šnek. būti vietoje, neišeiti: Ko tu vis tupi prie stalo? Šalta, tupime viduje. Kas kam rūpi, tas ir ant liežuvio tupi (folkloras, nuolat
šneka). tupėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tupeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	tupė\|ti, tupi, tupėjo 1. būti ant sulenktų visų (apie paukščius, vabzdžius) ar užpakalinių kojų: Višta tupi ant karties. Čia kiškio tupėta. 2. laikytis ant visai sulenktų kojų (apie žmones): Privargo kojos betupint. 3. šnek. būti suimtam, uždarytam: Kalėjime tupėti 4. šnek. būti vietoje, neišeiti: Ko tu vis tupi prie stalo? Šalta, tupime viduje. Kas kam rūpi, tas ir ant liežuvio tupi (folkloras, nuolat šneka). tupėjimas.