x
užgr|iūti, užgriūva (užgriūna), užgriuvo
1. griūvant partrenkti: Jį medis užgriuvo miške. užgriuvo ant kibiro, eidamas tamsoje.
2. griūvant užsilyginti: Šulinys užgriuvo. Duobė greit užgrius.
3. parvirsti ir nebegalėti
atsikelti: Lėkite greitai - tėvas užgriuvo.
4. šnek. staiga užeiti (būriu, netikėtai): Nelauktai užgriuvo svečių. užgriūva šienapjūtės darbai.
5. užslinkti, užaugti: Takas užgriuvo žole. Akys
užgriuvusios (užtinusios).
6. prk. prislėgti, prispausti: užgriuvo širdį toks sunkumas. užgriuvo abejonės. užgriuvimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.