užkl|iūti, užkliūva, užkliuvo
1. liečiantis užsikabinti: Ratai už stulpo užkliuvo. prk.: Jo žvilgsnis užkliuvo už skelbimo (dėmesį patraukė skelbimas).
2. prk. sukelti nepasitenkinimą, priešiškumą ir pan.: Vis
jam kas nors užkliūva. Kuo tau užkliuvo mano tvarka? Jis ramus žmogus, niekam neužkliūva.
3. prk. užsibūti, pasilikti, užeiti: Turguje ilgai užkliuvome. užkliuvau pas draugą ir prabuvau visą vakarą. užkliuvimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.