x
užsikir|sti, užsikerta, užsikiro
1. -> užkirsti.
2. kliūčiai atsiradus, nustoti veikti (apie mechanizmą): Šautuvas užsikirto ir neiššovė. Durys užsikirto - neatsidaro.
3. kalbant staiga neištarti žodžio, kalbėti su
pertrūkiais: Jis kalbėdamas užsikerta. Kartais koks žodis ima ir užsikerta (neateina į galvą). užsikirtimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.