x
užvaž|iuoti, užvažiuoja, užvažiavo
1. važiuojant užsigauti ant viršaus: Užvažiuoti ant kalno.
2. važiuojant atsidurti už ko nors: užvažiavo už trobesių, ir nematyti.
3. važiuojant pro šalį, užsukti: Kodėl pas mane
neužvažiuoji? užvažiuojamas kiemas.
4. šnek. suduoti, supliekti: užvažiavo jam per (į) sprandą.
5. šnek. aštriai pasakyti: Na, ir užvažiavai tu jam, gerai užvažiavai. užvažiavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.