x
ūžčio|ti, ūžčioja, ūžčiojo
1. supti, sūpuoti: ūžčioja vaiką ant rankų.
2. didelėmis bangomis ar srovėmis eiti: Regi, kaip bangos ūžčioja? prk.: Minia ūžčiojo nuo vieno pasienio prie kito. Šiurpas ūžčioja kūnu.
3. prk.
šokinėti, daužytis (apie širdį): Širdis ūžčioja iš džiaugsmo. ūžčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.