val|ai dgs. keltų tauta, gyvenanti Velse, kalbanti anglų ir valų (mažai) kalbomis. valas, valė dkt. tos tautos žmogus valy|ti, valo, valė
1. daryti švarų, švarinti: Valai dantis. Javų valomasis
punktas. sngr.: valtis batus.
2. šalinti nereikalingus, trukdančius daiktus: Kampus valai Upės dugną, šulinį valai
3. imti nuo lauko, vokti: Baigiame javus valai valymas: Valymo įrenginiai. valymasis:
Valymo įrenginiai. valtojas, valtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.