valia

val|ia
1. psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veiklumu: Valios jėga. Tvirtos, silpnos valios žmogus. Žmogus turi laisvą valią. Geležinė valia
2. sąmoningas siekimas, nusistatymas: Tokia
žmonių valia Primesti kam savo valią. Jis pasielgė prieš mano valią. Pasiduoti likimo valiai.
3. noras, pageidavimas: Paskutinė ligonio valia Gera, pikta valia
4. laisvė, nepriklausymas: Duoti vaikui valią. Pas
motinėlę valią turėjau (d.). Į valias (užtenkamai). Iki valios (užtenkamai). Iš geros valios (savaime). Valią duoti kojoms (imti bėgti) 2 valia prv. galima, leidžiama: Ar valia taip elgtis?.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'valia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	val\|ia 1. psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veiklumu: Valios jėga. Tvirtos, silpnos valios žmogus. Žmogus turi laisvą valią. Geležinė valia 2. sąmoningas siekimas, nusistatymas: Tokia žmonių valia Primesti kam savo valią. Jis pasielgė prieš mano valią. Pasiduoti likimo valiai. 3. noras, pageidavimas: Paskutinė ligonio valia Gera, pikta valia 4. laisvė, nepriklausymas: Duoti vaikui valią. Pas motinėlę valią turėjau (d.). Į valias (užtenkamai). Iki valios (užtenkamai). Iš geros valios (savaime). Valią duoti kojoms (imti bėgti) 2 valia prv. galima, leidžiama: Ar valia taip elgtis?.

valia

#