vapalio|ti, vapalioja, vapaliojo šnek.
1. neaiškiai tarti žodžius (apie vaikus): Vaikas pradėjo pirmuosius žodžius vapalioti
2. (niekus) kalbėti, vapėti: Ką čia niekus vapalioji! vapaliojimas: Neklausyk tu jo vapaliojimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.