x
vedžio|ti, vedžioja, vedžiojo
1. vesti iš vietos į vietą: Svečius vedžioti po sodą, po kambarius. Šuo aklam vedžioti Vedžioti arklį, vagojant bulves. sngr.: Vaiką su savimi vedžiotis.
2. kraipyti, sukioti: Vedžioti žiūroną nuo vieno
daikto prie kito.
3. braukyti, raižyti: Plunksną vedžioti po popierių.
4. tiesti: Kelius, geležinkelius vedžioti po visą kraštą. Elektros laidus vedžioti vedžiojimas vedžiojimasis vedžiotojas, vedžiotoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.