veiksn|us, veiksni
1. kuris gali veikti: Svarbu, kad organizacija būtų veiksni. Darbingas žmogus yra sykiu ir veiksnus
2. teis. galintis savo veiksmais įgyti teises ir susikurti juridines pareigas, taip pat
atsakyti už teisės pažaidas: Veiksnus pilietis. veiksnumas: Visiškas, ribotasis veiksnumas (teis.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.