verg|auti, vergauja, vergavo
1. būti vergu.
2. prk. sunkiai, priverstam dirbti: Velnias tevergauja, o ne žmogus (folkloras). vergavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.