x
vienuol|is, vienuolė dkt.
1. bažn. davęs įžadus tam tikros regulos bendruomenės narys: vienuolių ordinas, įžadai, drabužiai.
2. prk. kas gyvena vienas, užsidaręs, atsiskyręs.
3. vienuolis zool. pelėdgalvių šeimos
drugys (Cucullia). Verpikas vienuolis (Lymantria monacha). Vėžys vienuolis (Pagurus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.