vilkikas

vilkikas
1. traktorius ar šiaip mašina, kuri velka kitas mašinas.
2. laivas, kuris velka kitus laivus vilk|ti, velka, vilko
1. traukti taip, kad šliaužtų: Medį, rąstą vilkikas Eina, kojas vilkdamas. Eiti
sunkiu, velkamu žingsniu. sngr.: Uodega žeme velkasi.
2. sunkiai nešti ar vežti, tempti: Vilkikas maišą ant kupros. Jungą vilkikas Arklys vos velka ratus.
3. pririšus tempti, buksyruoti: Velkamasis garlaivis.
Velkamoji virvė.
4. prk. tęsti, atidėlioti, delsti: Tu vis velki tą darbą. sngr.: Visi darbai velkasi.
5. rengti drabužiu: Vilkikas vaiką kailinukais. sngr.: Žiemą visi šiltai velkasi. vilkis švarką, ir einam
namo.
6. prk. dengti, kloti, traukti: Dangų velka debesys. Man akį velka, imu nebematyti. sngr.: Dangus jau velkasi (dengiasi debesimis). vilkėjas, vilkėja dkt. vilkikas, vilkikė dkt. vilkimas.

Įrašas
Paaiškinimas	vilkikas 1. traktorius ar šiaip mašina, kuri velka kitas mašinas. 2. laivas, kuris velka kitus laivus vilk|ti, velka, vilko 1. traukti taip, kad šliaužtų: Medį, rąstą vilkikas Eina, kojas vilkdamas. Eiti sunkiu, velkamu žingsniu. sngr.: Uodega žeme velkasi. 2. sunkiai nešti ar vežti, tempti: Vilkikas maišą ant kupros. Jungą vilkikas Arklys vos velka ratus. 3. pririšus tempti, buksyruoti: Velkamasis garlaivis. Velkamoji virvė. 4. prk. tęsti, atidėlioti, delsti: Tu vis velki tą darbą. sngr.: Visi darbai velkasi. 5. rengti drabužiu: Vilkikas vaiką kailinukais. sngr.: Žiemą visi šiltai velkasi. vilkis švarką, ir einam namo. 6. prk. dengti, kloti, traukti: Dangų velka debesys. Man akį velka, imu nebematyti. sngr.: Dangus jau velkasi (dengiasi debesimis). vilkėjas, vilkėja dkt. vilkikas, vilkikė dkt. vilkimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.