x
želv|ys, želvė dkt.
1. jaunas, nesuaugęs medis: Želvys karklas.
2. prk. tvirtas žmogus: Vyras tvirtas - želvys Tokie želviai buvo, o jau kapuose guli.
3. šnek. žėlūnas: Su skutimu jam didelės bėdos nebuvo -
jis ne koks želvys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.