žemai|čiai dgs.
1. lingv. lietuviai, gyvenantys į vakarus nuo Vegerių-Raseinių, į šiaurę nuo Tauragės-Šilutės ir kalbantys atskira tarme.
2. etnogr. to paties ploto Vakarų Lietuvos etninė grupė:
žemaičių troba. žemaičių valgiai. žemaitis, žemaitė dkt. tos tarmės ar grupės žmogus: Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus (folkloras).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.